Renata Žemaitienė redaktorė
Nr. 43 2017 03

Patersonas, autobusas ir poezija

„Todėl svarbu ne vien tai, ką jums suteikia jūsų darbas, bet tai, ką jūs patys suteikiate jam"

Žymus amerikiečių režisierius Jimas Jarmuschas savo naujausioje kino juostoje „Patersonas” kalba apie tai, jog kasdienybės grožis slypi detalėse. Istorija, kuri pasakoja apie eilinį autobuso vairuotoją, vardu Patersonas, kuris to paties pavadinimo mieste vežioja keleivius.

Labai daug šansų, jog daugelis mūsų, visą dieną praleidžiančių biure ir kursuojančių maršrutu „darbo stalas - kompiuteris - kavos aparatas - Facebook (populiari stotelė, ar ne?:), tą „kasdienybės grožį” ginčytų. „Padariau, ką galėjau”, „Noriu naujų iššūkių”, „Išsisėmiau” - taip kalbame apie situacijas, kuriose ima kvepėti rutina. Bet jei vadovauti, bendrauti su klientais, susitikti su žmonėmis, spręsti problemas jums yra rutina, ką darytumėt, atsidūrę autobuso vairuotojo vietoje?

Viena iš šiuolaikinių priežasčių, kodėl žmonės palieka darbovietes, skamba intriguojančiai: no fun. Pasak  L.Efron (forbes.com), tai reiškia, jog daugeliui aštuonių valandų darbo diena prie to paties stalo tampa nuobodžia alternatyva. Autorius tvirtina, jog tai ne dėl to, kad žmonės tapo išlepintais tinginiais -  tiesiog greičio  šiuolaikiniame  pasaulyje, kuriame bendraujame prietaisais, net jei sėdime gretimame kabinete, turi keistis ir darbo vietos sąvoka. Ką tai reiškia verslui? Naujas žaidimo taisykles, inovacijas bei papildomas investicijas.

Tik įdomu, ką apie tai pagalvotų Patersonas? Kiekvieną rytą vairuojantis autobusą, neturintis mobilaus telefono ir į klausimą „Kaip gyveni?” atsakantis: „No complaints”. Paradoksalu, tačiau šis nuobodus ir vienodas gyvenimas Patersonui tampa begaliniu įkvėpimu, pagrindiniu šaltiniu jo kuriamai poezijai.  Savo eilėraščiuose kasdienybei  jis suteikia gyvybės ir taip atranda pasaulį, kuriame laimės yra ne ką mažiau, nei rutinos.

Gali būti, jog tam, kuris neranda poezijos kasdienybėje, atsikratyti nuobodulio nepadės jokie pokyčiai. Perstumtas stalas ar palypėjimas karjeros laipteliu ilgainiui taps tik dar viena, įprasta stotele. Todėl svarbu ne vien tai, ką jums suteikia jūsų darbas, bet tai - ką jūs patys suteikiate jam. Kiek prasmės įžvelgiate savo veiksmuose, kiek stengiatės būti naudingi, arba, kitaip tariant, kiek mėgaujatės savo paties rašomu eilėraščiu.

Štai, dėliojant šias eilutes, mūsų biure vyksta Renatos interviu su „Verslo Žiniomis”, praktikantės tvarko biblioteką, Vilius išskuba į susitikimą, Jūratė derina mokymo detales per skype, įnikusi į ataskaitą atsidūsta Agnė, Saulius gurkšteli kavos, ataidi skambus Kamilės juokas, o už lango, kur pavasariškai lynoja, atsklinda sunkiasvorės mašinos ūžesys, kuri tuoj pat nuplaus gatvę nuo likusių žiemos dulkių.

Iš tiesų, tereikia apsidairyti - juk aplink mus visada verda gyvenimas.